margaplaukis

margaplaũkis, -ė adj. (2) kuris įvairaus plauko, margas (apie gyvulį, paukštį): O tu šarka margaplaukė, tai bus tavei bėda JD344. | prk.: Tame fabrike gyveno apie dvidešimt tokių margaplaukių (įvairių nuomonių, supratimo) žmonių rš.